Dar prieš kelerius metus daugeliui atrodė, kad parduoti namą be brokerio yra beveik neįmanoma. Žmonės bijodavo dokumentų, nežinodavo kaip nustatyti kainą, o pati mintis apie derybas su pirkėjais keldavo stresą. Dabar nuotaikos Vilniuje visai kitokios. Vis daugiau savininkų nusprendžia viską daryti patys arba renkasi greitesnius būdus, vengdami ilgų pardavimo procesų ir nuolatinio laukimo.

Žmonės pavargo nuo ilgų pardavimo procesų

Kai namas pardavinėjamas kelis mėnesius, visas gyvenimas pradeda suktis aplink skambučius ir apžiūras. Savaitgaliai tampa priklausomi nuo nepažįstamų žmonių planų, vakare tenka skubėti namo sutvarkyti kambarius, o telefonas nuolat primena apie dar vieną žmogų, kuris „galbūt susidomės“.

Vienas vyras iš Pilaitės pasakojo, kad po keturių mėnesių namo pardavinėjimo jautėsi lyg gyventų budėjimo režimu. Brokerė nuolat prašydavo pasiruošti apžiūroms, o realių pirkėjų vis neatsirasdavo. Galiausiai jis nusprendė viską perimti į savo rankas. Pats pradėjo bendrauti su žmonėmis, pats rodė namą ir pats sprendė, kam verta skirti laiko.

Pasak jo, didžiausias skirtumas buvo ne pinigai. Dingo įtampa. Pokalbiai tapo normalesni, mažiau dirbtinio mandagumo, mažiau spaudimo.

Savininkai pradėjo daugiau pasitikėti savimi

Tokios istorijos Vilniuje girdimos vis dažniau, nes žmonės pradėjo kitaip žiūrėti į patį pardavimo procesą. Anksčiau atrodė, kad brokeris būtinas kiekviename žingsnyje. Dabar dalis savininkų supranta, kad nemažą dalį darbų gali atlikti patys.

Telefonu nufotografuoti namą, įkelti skelbimą ar pasidomėti kainomis rajone jau nebėra sudėtinga. Informacijos internete tiek daug, kad kai kurie žmonės jaučiasi drąsiau nei prieš dešimt metų.

Vienas jaunas vilnietis juokavo, kad parduoti automobilį buvo sunkiau nei namą. Jis sakė labiausiai nustebęs tuo, kiek daug žmonių nori tiesioginio kontakto su savininku, be tarpininkų ir oficialaus tono.

Pirkėjams svarbus natūralus bendravimas

Pasikeitė ir patys pirkėjai. Daug kas nebenori ilgų oficialių pokalbių ar dirbtinio pardavinėjimo. Žmonės nori paprasto žmogiško bendravimo.

Kai kalbiesi tiesiogiai su savininku, lengviau paklausti apie kaimynus, šildymo kainas ar namo istoriją. Tokie pokalbiai dažnai būna atviresni ir natūralesni. Pirkėjai jaučiasi laisviau, o sprendimai priimami greičiau.

Įdomu tai, kad daliai žmonių daug svarbiau atmosfera nei tobulai paruoštas pardavimas. Jie nori pamatyti realų namą, o ne sterilų vaizdą iš katalogo. Todėl savininkai vis dažniau stengiasi parodyti būstą paprastai, be perdėto dirbtinumo.

Namų supirkimas Vilniuje tampa greitesniu keliu

Vis dėlto kita dalis vilniečių juda visai kita kryptimi. Jie nebenori nei brokerių, nei skelbimų portalų, nei mėnesiais trunkančių pardavimų. Tokiose situacijose namų supirkimas Vilniuje tampa pasirinkimu žmonėms, kurie nori viską užbaigti greitai ir ramiai.

Dažniausiai tam įtakos turi gyvenimiškos aplinkybės. Skyrybos, paveldėjimas, išvykimas į užsienį ar finansiniai sunkumai priverčia ieškoti trumpesnio kelio.

Vienas senesnio namo savininkas iš Naujosios Vilnios pasakojo, kad po kelių mėnesių nesibaigiančių skambučių jautėsi visiškai išsekęs. Vieni pirkėjai dingdavo po apžiūros, kiti bandydavo smarkiai numušti kainą, treti tiesiog ateidavo „pasižiūrėti“. Vyras sakė, kad sunkiausia buvo ne pats pardavimas, o nuolatinė nežinomybė.

Galiausiai jis pasirinko supirkėjus ir viską užbaigė per kelias dienas. Didžiausias palengvėjimas jam buvo ne gauti pinigai, o dingęs stresas.

Vilniaus rinka juda daug greičiau nei anksčiau

Vilniaus nekilnojamojo turto rinka dabar juda daug greičiau nei anksčiau. Žmonės nebenori pusę metų gyventi laukime ir derinti savo gyvenimo prie pardavimo proceso. Dėl to vieni parduoda namus savarankiškai, kiti renkasi supirkėjus, o dar kiti apskritai vengia tradicinio modelio su ilgomis derybomis ir nesibaigiančiomis apžiūromis.

Ir panašu, kad šis pokytis niekur nedings. Žmonės pradėjo labiau vertinti savo laiką, ramybę ir galimybę greičiau uždaryti vieną gyvenimo etapą. Kartais būtent tai tampa svarbiau už kelis papildomus tūkstančius eurų ar ilgesnį laukimą rinkoje.