Karkasinio namo statybai reikalinga stabilių matmenų ir projektą atitinkančių mechaninių savybių mediena. Laikančiosioms dalims paprastai naudojama stiprumiškai rūšiuota konstrukcinė mediena, o tiksliai karkaso geometrijai naudinga džiovinta ir kalibruota produkcija. Tačiau vieno universalaus skerspjūvio ar medienos klasės visam namui nėra – tai nustato konstrukcijų projektas.
Kitaip tariant, karkasui mediena pasirenkama ne „iš akies“, o pagal funkciją.
Sienos statramstis ir gegnė nėra tas pats
Mediniame karkase galima rasti daug skirtingas užduotis atliekančių elementų. Sienų statramsčiai perduoda apkrovas, perdangos sijos turi išlaikyti reikiamą stiprumą ir standumą, o stogo konstrukcija projektuojama įvertinant jos geometriją bei veikiančias apkrovas. Dėl to projekte gali atsirasti skirtingų skerspjūvių ir ilgių mediena, nors jos stiprumo klasė būtų tokia pati.
Karkasinio namo konstrukcijoms keliami nevienodi reikalavimai, todėl medžiagas verta planuoti pagal brėžinius ir kiekvieno elemento paskirtį. Kai sudaromas tikslus pirkinių sąrašas, statybinė mediena jame gali būti suskirstyta pagal reikalingus skerspjūvius, ilgius ir kiekius. Taip iš anksto aišku, kokių ruošinių reikės sienų karkasui, perdangai ar kitoms konstrukcijos dalims.
Ką duoda stipruminis rūšiavimas?
Mediena yra natūrali medžiaga, todėl dviejų vienodų matmenų lentų mechaninės savybės gali skirtis. Šakos, pluošto kryptis ir kitos ypatybės turi įtakos tam, kaip ruošinys elgiasi veikiamas apkrovos.
Stipruminis rūšiavimas leidžia konstrukcinę medieną priskirti klasei su apibrėžtomis charakteristikomis. EN 338 sistemoje viena plačiai naudojamų spygliuočių konstrukcinės medienos klasių yra C24.
Tai svarbu projektuotojui, tačiau C24 nereikėtų paversti universaliu sinonimu žodžiams „gera mediena“. Konkrečiam elementui reikalingą klasę ir matmenis nustato skaičiavimai.
Kodėl karkasui nepatogi labai drėgna mediena?
Drėgmei mažėjant mediena keičia matmenis. Jei karkasas surenkamas iš labai drėgnų ruošinių, jiems džiūstant gali atsirasti susitraukimų, plyšių ir deformacijų.
Karkasiniame name tai ypač nepatogu, nes prie medinio karkaso jungiami kiti sluoksniai – plokštės, izoliacija ir apdaila. Todėl kontroliuojamai džiovinta mediena padeda sumažinti vėlesnių geometrinių pokyčių riziką.
EN 14081-1 sausai rūšiuojamai konstrukcinei medienai rūšiavimo metu numato ne didesnį kaip 20 % vidutinį drėgnį ir ne didesnę kaip 24 % pavienio matavimo vertę.
Kalibravimas sprendžia kitą problemą
Džiovinimas ir kalibravimas nėra tas pats procesas. Kalibruojant ruošiniams suteikiamas tikslus skerspjūvis. Karkase tai praktiška dėl labai paprastos priežasties: vienodo storio statramsčiai padeda suformuoti lygesnę sienos plokštumą. Mažiau netikslumų lieka ir vėlesniems darbams.
Todėl konstrukcinei medienai verta vertinti savybių visumą: ar ji džiovinta, ar kalibruota, ar turi reikalingą stiprumo klasę ir ar jos matmenys atitinka projektą.
Impregnuoti visą karkasą?
Automatiškai – ne. Medienos apsaugos poreikis priklauso nuo jos naudojimo sąlygų. EN 335 skiria kelias naudojimo klases pagal drėgmės ir biologinio poveikio riziką.
Pastato viduje, tinkamai apsaugotoje konstrukcijoje esanti mediena susiduria su kitomis sąlygomis nei terasa ar su gruntu besiliečiantis elementas. Todėl impregnavimą reikia vertinti pagal konkrečią vietą ir projekto reikalavimus.
Geras karkasinio namo medienos užsakymas galiausiai atrodo gana nuobodžiai: klasė, skerspjūvis, ilgis, kiekis, drėgnio ir apdirbimo reikalavimai. Tačiau būtent tokia „nuobodi“ specifikacija yra daug naudingesnė už bandymą visam namui rasti vieną tariamai geriausią medienos rūšį.
