Pilvo pūtimas – nemalonus, bet dažnas reiškinys. Daugelis į jį numoja ranka, sakydami: „Tikriausiai nuo vakarienės“ arba „Pavalgiau per greitai“. Tačiau kai tai tampa kasdieniu reiškiniu – nebejuokinga. Šis pojūtis, kai sunku įkvėpti pilna krūtine, spaudžia iš vidaus, o drabužiai vakare ima veržti, dažnai slepia daugiau nei netinkamą maistą. Tiesa tokia – nuolatinis pūtimas nėra normalu. Ir tai gali būti kūno bandymas pasakyti, kad kažkas ne taip.
„Atrodžiau nėščia, bet tikrai nebuvau“ – realūs žmonių pasakojimai
Rūta, 36 metų vilnietė, pasakoja, kaip metus laiko kovojo su kasdieniniu pilvo tempimu. „Kiekvieną vakarą atrodžiau nėščia. Net kelios draugės paklausė, ar laukiuosi. Kava, pienas, duona, net daržovės – viskas pūtė. Bandžiau viską, net kefyrą gerti vietoj vakarienės“, – pasakoja ji. Diagnozė – SIBO (plonųjų žarnų bakterijų perteklius). „Tik pradėjus tikrinti giliau, išlindo problema. Iki tol gydytojai tik purtė galvą – stresas, nervai, moterų bėdos…“
Ir Rūta – ne vienintelė. Simptomai, kurie trukdo mėgautis gyvenimu, dažnai nurašomi „nervingai žarnai“ ar mitybai. Bet tikrąsias priežastis atskleisti galima tik atidžiai stebint kūną ir atliekant tyrimus.
Ne tik netoleravimai: kas dar gali sukelti pūtimą?
Dažniausiai pirmas įtarimas – laktozė arba glitimas. Tačiau ne visada problema tokia paviršutiniška.
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) dažnai diagnozuojamas tiems, kuriems kinta tuštinimosi dažnis, o pūtimas tęsiasi net ir nevalgant.
SIBO – bakterijų perteklius, dažnai lydimas raugėjimo, skausmo ir nuovargio.
Endometriozė – moterims būdingas sutrikimas, kurio vienas iš signalų gali būti nuolatinis pilvo tempimas.
Celiakija – glitimo autoimuninė reakcija, sukelianti gleivinės pažeidimus.
Kiaušidžių navikai ar cistos – kartais pūtimas būna vienintelis simptomas.
Maisto virškinimo fermentų trūkumas – kai organizmas negamina pakankamai fermentų tam tikriems produktams.
Pūtimas gali būti ir dėl lėtinio streso, kuris veikia žarnyno judesius bei bakterinę pusiausvyrą. Taip pat – dėl judėjimo trūkumo ar nesubalansuotų dietų, kurios nepalieka vietos skaiduloms.
Kada pūtimas tampa pavojingu signalu?
Nors dažniausiai pilvo pūtimas nėra pavojingas, kai kuriais atvejais jis rodo rimtesnes problemas. Jeigu pasireiškia kartu su:
- greitu svorio kritimu be aiškios priežasties,
- krauju išmatose ar juodomis išmatomis,
- nuolatiniu pykinimu ar vėmimu,
- skausmu, kuris nestiprėja palaipsniui, o smogia staiga,
- karščiavimu,
vertėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Tai gali būti ženklas apie onkologinę ligą, žarnyno uždegimą, opą ar net obstrukciją.
Norint plačiau pasidomėti apie galimas ligas ir simptomus, verta apsilankyti https://www.medicinosnaujienos.lt/category/ligos-ir-sveikata/.
Ką gali padaryti žmogus, kol dar nėra aiškios diagnozės?
Jei pūtimas nesitraukia, bet kol kas neturite aiškios diagnozės, yra keli žingsniai, kurie gali padėti:
Fiksuokite simptomus – kada jie prasideda, ką valgėte prieš tai, kiek laiko trunka.
Stebėkite ryšį su ciklu (moterims) – pūtimas gali kisti priklausomai nuo hormonų.
Mažinkite stresą – įtampa tiesiogiai veikia virškinimą.
Nepiktnaudžiaukite papildais ar žolelėmis – kai kurios jų gali net pabloginti būklę.
Nevartokite per daug cukraus alkoholiuose (pvz., sorbitolio) – jie sukelia fermentaciją žarnyne.
Svarbiausia – nebandyti gyventi su tuo „kaip yra“. Jei nuojauta sako, kad kažkas negerai, greičiausiai ji teisi. Kūnas moka kalbėti, tik kartais reikia išmokti jo klausyti.
Pilvo pūtimas neturi būti norma. Jei jis neatslūgsta, nuolat grįžta arba trukdo gyventi – verta sustoti ir pasirūpinti savimi rimčiau. Nes tai gali būti ne tik pienas ar duona. Tai gali būti pirmas tylus ženklas, kad organizmas ima signalizuoti apie gilesnį sutrikimą.
Vis daugiau žmonių randa atsakymus tik tuomet, kai atsisako nuvertinti savo simptomus. Galbūt šiandien – ta diena, kai verta paskambinti gydytojui.
