Mažąją bendriją Lietuvoje gali įsteigti vienas arba keli fiziniai asmenys. Tam reikia apsispręsti dėl būsimos MB struktūros, parengti steigimo dokumentus, turėti tinkamą buveinės adresą ir įregistruoti juridinį asmenį Juridinių asmenų registre. Pats procesas nėra vien techninis: dalis steigimo metu pasirinktų sprendimų turės reikšmės ir jau pradėjus veiklą.
Ką reikia nuspręsti prieš registraciją?
Pirmiausia reikėtų atsakyti į keturis klausimus: kas bus MB nariai, kur bus jos buveinė, kokie bus narių įnašai ir kaip bendrija bus valdoma.
Pagal Mažųjų bendrijų įstatymą MB yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio nariai yra fiziniai asmenys. Bendrijoje gali būti ne daugiau kaip dešimt narių. Tai viena iš ypatybių, skiriančių MB nuo kai kurių kitų verslo teisinių formų.
Steigėjų skaičius lemia ir dokumento rūšį. Vienam steigėjui reikalingas steigimo aktas, o dviem ar daugiau steigėjų – steigimo sutartis.
Ne tik steigimo aktas ar sutartis
Kitas svarbus dokumentas yra MB nuostatai. Juose įtvirtinamos bendrijos veikimui reikšmingos taisyklės, todėl steigėjui svarbu suprasti, kokį valdymo modelį jis pasirenka.
Steigimo sutartyje, be kitų įstatyme nustatytų duomenų, nurodomi steigėjai, bendrijos pavadinimas ir buveinė, steigėjų įnašai bei jų įnešimo tvarka. Jei numatomas vienasmenis valdymo organas – vadovas, atitinkama informacija taip pat atsispindi steigimo dokumentuose.
Praktikoje informacijos apie procesą ieškantis steigėjas gali susidurti tiek su oficialiais registrais, tiek su specializuotais projektais. Vienas tokių – MBsteigimas.lt. Nepriklausomai nuo pasirinkto pagalbos būdo, galutinius sprendimus dėl MB struktūros verta priimti įvertinus savo konkrečią situaciją.
Buveinė gali pareikalauti papildomo pasiruošimo
MB buveinė privalo būti Lietuvoje. Jeigu pasirinktų patalpų savininkas yra pats steigėjas, situacija paprastesnė. Kai adresas priklauso kitam asmeniui ar keliems bendraturčiams, reikia pasirūpinti jų sutikimu pagal registracijai taikomą tvarką.
Elektroninio steigimo atveju buveinės klausimą verta išspręsti iš anksto, nes reikalingų sutikimų nebuvimas gali sustabdyti procesą net tada, kai kiti dokumentai jau parengti.
Kada MB pradeda egzistuoti?
Teisiniu požiūriu riba yra labai aiški: MB laikoma įsteigta nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre. Iki to momento kalbama apie steigiamą bendriją, o nuo registracijos steigėjai tampa jos nariais.
Tai reiškia, kad steigimo eiga praktiškai atrodo taip: priimami pagrindiniai sprendimai, parengiami ir pasirašomi dokumentai, sutvarkomas buveinės klausimas ir pateikiama registracija.
Po įregistravimo prasideda kitas etapas. Reikia pasirūpinti narių duomenų pateikimu, apskaitos organizavimu, banko ar mokėjimo sąskaita, jei ji reikalinga veiklai, ir įvertinti konkrečiai veiklai taikomas mokestines bei administracines pareigas. Dėl to sėkmingas MB įsteigimas yra ne tik gautas juridinio asmens kodas, bet ir tvarkingas perėjimas nuo steigimo prie realios veiklos.
