Tamsi medaus spalva dar nereiškia, kad tai lipčiaus medus. Tamsus gali būti ir iš tam tikrų augalų nektaro surinktas žiedų medus, pavyzdžiui, grikių. Patikimai nustatyti medaus kilmę vien pagal spalvą, skonį ar tirštumą sudėtinga, todėl perkant svarbiausias orientyras yra ne išvaizda, o aiškus produkto ženklinimas ir atsekama kilmė.
Skirtumas prasideda dar prieš medui patenkant į avilį: žiedų medaus ir lipčiaus medaus žaliavos kilmė yra skirtinga.
Lipčiaus medus renkamas ne iš žiedų nektaro
Europos Sąjungos medaus direktyvoje skiriamas žiedų, arba nektaro, medus ir lipčiaus medus. Žiedų medus gaunamas iš augalų nektaro, o lipčiaus medaus šaltinis yra augalais mintančių vabzdžių išskyros ant gyvų augalų dalių arba pačių augalų išskyros.
Šis skirtumas svarbesnis už spalvą. Lipčiaus medus dažnai būna tamsesnis, tačiau vien šis požymis negali patvirtinti jo kilmės. Kai kurios žiedinio medaus rūšys taip pat pasižymi tamsia spalva ir intensyviu aromatu.
Todėl taisyklė „tamsus medus = lipčiaus medus“ nėra patikima.
Skonis ir konsistencija gali padėti, bet ne įrodyti
Lipčiaus medaus skonis dažnai apibūdinamas kaip mažiau primenantis įprastą saldų žiedų medų, kartais turintis ryškesnių, sodresnių ar salyklą primenančių natų. Vis dėlto skonio vertinimas yra subjektyvus, o konkretus aromatas priklauso nuo medaus kilmės.
Panaši situacija ir su kristalizacija. Kristalizacijos greičiui įtakos turi medaus cukrų sudėtis, vandens kiekis, laikymo temperatūra ir kiti veiksniai. Todėl teiginys, kad lipčiaus medus privalo ilgai išlikti skystas, būtų pernelyg supaprastintas.
Jeigu perkamas lipčiaus medus, produkto pavadinimas ir pardavėjo pateikiama kilmės informacija yra patikimesnis atspirties taškas nei bandymas rūšį nustatyti iš nuotraukos ar spalvos stiklainyje.
Laboratorijoje skirtumai matomi tiksliau
Profesionaliai vertinant medų galima tirti savybes, kurių pirkėjas virtuvėje patikimai nepatikrins. Vienas iš tokių rodiklių yra elektrinis laidumas.
ES medaus direktyvoje daugumai lipčiaus medaus ir jo mišinių su žiedų medumi nustatyta ne mažesnė kaip 0,8 mS/cm elektrinio laidumo vertė, nors direktyvoje numatytos išimtys tam tikroms medaus rūšims. Tai viena priežasčių, kodėl vien spalvinis palyginimas nėra lygiavertis laboratoriniam kilmės vertinimui.
Specializuotuose tyrimuose taip pat gali būti vertinama medaus cheminė sudėtis ir kiti jo kilmę apibūdinantys parametrai.
Ką gali patikrinti pirkėjas be laboratorijos?
Parduotuvėje ar perkant internetu nereikia bandyti atlikti naminių „autentiškumo testų“ su vandeniu, degtuku ar šaukštu. Tokie bandymai patikimai neparodo, ar medus yra lipčiaus.
Daug naudingiau patikrinti:
- ar produktas aiškiai įvardytas kaip lipčiaus medus;
- ar nurodyta medaus kilmė;
- kas yra už produktą atsakingas gamintojas ar pardavėjas;
- ar pakuotė ir ženklinimas pateikia privalomą informaciją;
- ar pardavėjas nesiremia vien miglotais teiginiais apie spalvą ar „ypatingą“ tirštumą.
Europos Komisija nurodo, kad medaus etiketėje turi būti pateikiama jo kilmės informacija. Atnaujintos ES taisyklės taip pat griežtina kilmės šalių nurodymą medaus mišiniams.
Taigi namuose tikrą lipčiaus medų nuo panašiai atrodančio tamsaus žiedų medaus ne visada įmanoma patikimai atskirti. Spalva ir skonis gali suteikti užuominų, tačiau pirkėjui geresnis kriterijus yra aiškus ženklinimas ir atsekama kilmė, o tiksliai sudėčiai ar autentiškumui nustatyti reikalingi objektyvūs tyrimo metodai.
