Daugelis žmonių, pradėję lankyti jogos užsiėmimus, anksčiau ar vėliau užduoda panašų klausimą. Ar joga gali pakeisti įprastas sporto treniruotes? Ar užtenka vien jogos, norint palaikyti gerą fizinę formą?
Vieno atsakymo nėra. Viskas priklauso nuo žmogaus tikslų, gyvenimo būdo ir to, kokios naudos tikimasi iš judėjimo.
Kai kuriems žmonėms jogos praktika gali tapti pagrindine fizine veikla. Kitiems ji dažniau papildo bėgimą, jėgos treniruotes ar kitą sportą. Todėl pirmiausia verta suprasti, kuo joga skiriasi nuo daugelio kitų fizinio aktyvumo formų.
Joga apima daugiau nei fizinį krūvį
Daugelis sporto šakų orientuotos į ištvermę, jėgą, greitį ar rezultatą. Jogos praktikoje taip pat dirbama su kūnu, tačiau čia daug dėmesio skiriama ir kvėpavimui, kūno pajautimui bei sąmoningam judėjimui.
Atliekant jogos pratimus dirba įvairios raumenų grupės, gerėja pusiausvyra, koordinacija ir lankstumas. Kartu mokomasi geriau jausti savo kūną ir jo siunčiamus signalus. Dėl šios priežasties jogos nauda organizmui dažnai neapsiriboja vien fiziniais pokyčiais. Jeigu norite pasidomėti apie jogos praktikos galimybes, galite spausti čia.
Ar jogos pratimai gali stiprinti kūną?
Kartais manoma, kad joga skirta tik tempimui. Tačiau didžioji dalis jogos pozų reikalauja jėgos, stabilumo ir ištvermės.
Praktikos metu stiprinami:
- kojų raumenys;
- pilvo presas;
- nugara;
- pečių juosta;
- gilieji stabilizuojantys raumenys.
Reguliariai atliekami jogos pratimai gali padėti sustiprinti kūną ir pagerinti bendrą fizinę savijautą. Kai kurioms jogos rūšims būdingas didesnis fizinis krūvis. Pavyzdžiui, vinyasa joga ar aštanga joga dažnai pasižymi aktyvesniu tempu ir gali pareikalauti daugiau fizinės jėgos.
Kuo joga skiriasi nuo jėgos treniruočių?
Nors joga padeda stiprinti raumenis, šios praktikos tikslai skiriasi nuo įprastų jėgos treniruočių. Jeigu žmogus siekia didinti raumenų masę ar siekti aukštų sportinių rezultatų, vien jogos dažniausiai nepakaks.
Tačiau joga gali padėti:
- pagerinti judesių kokybę;
- padidinti sąnarių mobilumą;
- sumažinti raumenų įtampą;
- pagerinti laikyseną;
- išlaikyti kūno balansą.
Todėl nemažai sportuojančių žmonių jogą pasirenka kaip papildomą praktiką šalia kitų treniruočių.
Jogos poveikis neapsiriboja vien kūnu
Vienas didžiausių skirtumų tarp jogos ir daugelio kitų treniruočių yra dėmesys kvėpavimui.
Atliekant jogos pratimus ir kvėpavimo pratimus mokomasi išlaikyti dėmesį dabarties akimirkoje. Dėl to mažėja vidinė įtampa, po įtemptos dienos tampa lengviau atsipalaiduoti, o kūnas greičiau atsigauna po fizinio krūvio.
Jogos treniruočių nauda sveikatai dažnai siejama ne tik su lankstumu ar stipresniais raumenimis, bet ir su geresne emocine savijauta.
Ar joga gali pakeisti kardio treniruotes?
Tai priklauso nuo pasirinktos praktikos.
Kai kurios jogos rūšys pasižymi aktyvesniu tempu ir gali padidinti širdies ritmą. Vis dėlto dauguma jogos praktikų nepakeičia intensyvaus bėgimo, važiavimo dviračiu ar kitų ištvermės treniruočių.
Jeigu pagrindinis tikslas yra gerinti širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą, dažnai naudinga derinti skirtingas veiklas. Tokiu atveju joga tampa itin vertinga papildoma praktika, padedančia gerinti judrumą ir sumažinti traumų riziką.
Kada pakanka jogos praktikos?
Kai kuriems žmonėms visiškai pakanka reguliarios jogos praktikos.
Ypač tuomet, kai pagrindiniai tikslai yra:
- geresnė savijauta;
- mažesnis stresas;
- stipresnis kūnas;
- didesnis lankstumas;
- geresnė laikysena;
- daugiau energijos kasdienybėje.
Tokiais atvejais gera pradžia gali tapti ir jogos pratimai namuose, ir jogos pratimai pradedantiesiems jogos salėje. Svarbiausia praktikuoti reguliariai ir pasirinkti tai, kas atitinka individualius kūno poreikius.
Ar intensyvus sportas tinka visiems?
Dažnai kalbant apie fizinį aktyvumą daug dėmesio skiriama intensyvumui, sudegintoms kalorijoms ar pasiektiems rezultatams. Tačiau ne kiekvieno žmogaus tikslas yra nubėgti maratoną, kilnoti didelius svorius ar siekti sportinių rezultatų.
Daugeliui svarbiau jaustis geriau kasdienybėje. Lengviau judėti, turėti daugiau energijos, sumažinti įtampą nugaroje ar pečiuose, pagerinti laikyseną ir palaikyti bendrą fizinę formą.
Tokiais atvejais joga gali tapti visaverte fizinio aktyvumo forma. Reguliariai atliekami jogos pratimai padeda stiprinti raumenis, gerinti pusiausvyrą, didinti lankstumą ir lavinti kūno kontrolę. Kartu daugiau dėmesio skiriama kvėpavimui, judesio kokybei ir kūno pojūčiams.
Dėl šios priežasties nemažai žmonių jogą renkasi ne kaip papildomą veiklą, o kaip pagrindinę savo judėjimo praktiką. Ypač tuomet, kai svarbiausias tikslas yra ne sportinis rezultatas, o gera savijauta ir ilgalaikė sveikata.
Žinoma, viskas priklauso nuo individualių poreikių. Daugeliui žmonių reguliarūs jogos pratimai gali suteikti pakankamą fizinį krūvį ir kartu padėti išlaikyti gerą santykį su savo kūnu be nuolatinio spaudimo siekti vis daugiau.
Ką verta prisiminti?
Žmonės dažnai ieško vieno universalaus atsakymo, tačiau jo nėra. Ar joga gali pakeisti sporto treniruotes, priklauso nuo to, ko tikimasi iš fizinio aktyvumo.
Jeigu tikslas yra geresnė savijauta, stipresnis kūnas, didesnis lankstumas ir mažesnė įtampa, reguliari jogos praktika daugeliui žmonių gali būti visiškai pakankama. Tačiau jei siekiama specifinių sportinių rezultatų, joga dažniausiai tampa ne pakaitalu, o vertingu papildymu.
