Aktyviems ir mažai judantiems šunims – kodėl jų mitybos poreikiai skiriasi

Ar jūsų šuo po 5 kilometrų pasivaikščiojimo dar tempia pavadėlį link parko, ar grįžęs namo krenta ant grindų ir dūsauja tarsi po maratono? Skirtumas tarp aktyvaus ir sėslesnio šuns – milžiniškas. Ir tas skirtumas prasideda ne nuo žaislų ar vedžiojimo laiko. Jis prasideda nuo dubenėlio.

Dažnai manome, kad geras maistas tinka visiems šunims vienodai. Jei „premium“, jei su daug mėsos – vadinasi, bus gerai. Tačiau realybė paprastesnė ir kartu sudėtingesnė: energijos poreikis skiriasi taip pat stipriai kaip sportininko ir biure dirbančio žmogaus.

Renkantis tokį maistą kaip, pavyzdžiui, Acana, svarbu suprasti ne tik sudėtį, bet ir tai, ar ji atitinka jūsų šuns gyvenimo tempą. Nes aktyvus šuo degina kalorijas kitaip nei tas, kuris didžiąją dienos dalį praleidžia ramiai.

Kodėl aktyviam šuniui reikia kitokios energijos?

Aktyvus šuo – tai kaip sportininkas treniruočių ciklo metu. Jo kūnas nuolat dirba, raumenys patiria micro apkrovas, energijos atsargos greičiau išsenka. Jei tokį šunį šersite taip pat kaip tą, kuris per dieną nueina tik trumpą ratą aplink namą, rezultatas bus netikslus.

Ir čia prasideda paprasta, bet svarbi matematika.

Energijos poreikis – skaičiai, kurie turi reikšmę

Veterinarinėje mityboje dažnai skaičiuojama pagal kcal kilogramui kūno svorio per dieną.

Apytikslės ribos:

  • Aktyvūs šunys – apie 110-140 kcal/kg
  • Vidutinio aktyvumo – apie 95-110 kcal/kg
  • Mažai judantys – apie 70-95 kcal/kg

Skirtumas – beveik dvigubas. Tai kaip lyginti žmogų, kuris treniruojasi 5 kartus per savaitę, su tuo, kuris dirba sėdimą darbą.

Jei aktyvus šuo gauna per mažai energijos, galite pastebėti:

  • svorio kritimą
  • sumažėjusią ištvermę
  • prastesnį kailio blizgesį

Tokiu atveju net ir kokybiškas maistas šunims gali būti tiesiog netinkamai parinktas pagal aktyvumą.

Baltymų ir riebalų santykis

Aktyviems šunims dažnai rekomenduojama:

  • 26-32 % baltymų
  • 14-20 % riebalų

Baltymai palaiko raumenų atsistatymą. Riebalai – pagrindinis energijos šaltinis.

Tai kaip kuras automobiliui. Jei planuojate ilgą kelionę, neužteks pusės bako.

Sėslesniems šunims riebalų kiekis dažniau mažinamas, kad būtų išvengta perteklinės energijos kaupimo.

Raumenų palaikymas ir atsistatymas

Aktyvus šuo – bėgiojantis, dalyvaujantis agility treniruotėse ar ilgose išvykose – patiria daugiau raumenų apkrovos. Jam svarbi ne tik energija, bet ir kokybiški gyvūniniai baltymai.

Gera žinia – tinkamai parinktas maistas leidžia išlaikyti raumenų masę ir ištvermę. Per mažai baltymų ilgainiui gali lemti raumenų silpnėjimą.

Mažai judančio šuns problemos – nutukimas ir sąnarių apkrova

Perteklinė energija organizme niekur nedingsta. Ji nesudega stebuklingai. Ji kaupiasi. Ir dažniausiai – riebalinio audinio pavidalu.

Mažai judantis šuo, kuris gauna aktyviems skirtą riebesnį ar kaloringesnį maistą, pradeda kaupti svorį greičiau, nei šeimininkas pastebi. O papildomi 1-2 kilogramai mažesniam šuniui – tai tas pats, kas žmogui +10 kg.

Kalorijų perteklius ir svorio augimas

Sėslaus šuns energijos poreikis gali būti net 30-40 % mažesnis nei aktyvaus. Jei porcijos nesumažinamos, svoris pradeda kilti per kelis mėnesius.

Paprastas testas namuose:

  • ar jaučiate šonkaulius lengvai perbraukę ranka?
  • ar juosmuo matomas žiūrint iš viršaus?

Jei šonkaulių „tenka ieškoti“, tikėtina, kad kalorijų perteklius jau daro savo.

Sąnarių apkrova – tylus pavojus

Papildomas svoris reiškia didesnę apkrovą sąnariams. Ypač:

  • keliams
  • klubams
  • alkūnėms

Ilgainiui tai gali lemti judėjimo problemas ar net osteoartritą. Mažai judantis šuo pradeda judėti dar mažiau – susidaro uždaras ratas.

Tai kaip važiuoti dviračiu su per sunkia kuprine. Kiekvienas pedalų pasukimas tampa sudėtingesnis.

Kaip atpažinti, kad maistas netinka?

Signalai gali būti subtilūs:

  • greitas svorio augimas per 2-3 mėnesius
  • sumažėjęs noras judėti
  • greitesnis nuovargis

Gera žinia – dažnai užtenka pakoreguoti porcijų normą arba pasirinkti mažiau kaloringą formulę. Deja, dauguma šeimininkų linkę kaltinti „amžių“, o ne mitybą.

Kaip pasirinkti tinkamą maistą šunims pagal aktyvumo lygį?

Maisto maišas nėra tik graži pakuotė ir pažadas „su daug mėsos“. Tai formulė. O formulė turi atitikti jūsų šuns realybę – ne kaimyno, ne draugo, ne reklamos.

Renkantis maistą šunims, pirmiausia žiūrėkite ne į prekės ženklą, o į sudėtį ir energinę vertę.

Sudėties skaitymo testas

Atsiverskite sudėtį ir patikrinkite tris dalykus:

  1. Baltymų procentas
    • Aktyviems šunims: ~26-32 %
    • Mažiau judantiems: ~22-26 %
  2. Riebalų procentas
    • Aktyviems: 14-20 %
    • Sėsliems: 10-14 %
  3. Pirmas ingredientas

Jei pirmoje vietoje nurodyta konkreti mėsa (pvz., vištiena, ėriena), tai geras ženklas. Jei „grūdai“ ar „augalinės kilmės baltymai“ – verta pagalvoti.

Porcijų koregavimas – ne tik pagal svorį

Ant pakuotės nurodytos porcijų normos dažniausiai pateikiamos pagal svorį. Bet aktyvumo lygis gali pakeisti rekomendaciją 10-25 %.

Pavyzdžiui:

  • 20 kg aktyvus šuo gali gauti 300-350 g per dieną
  • 20 kg mažai judantis – 230-270 g

Skirtumas – beveik visa sauja.

Jei šuo per 2 mėnesius priauga daugiau nei 5 % kūno svorio – metas mažinti porciją arba rinktis mažiau kaloringą formulę.

Skaitykite