Stiprus CV dar negarantuoja stipraus finansų specialisto: ką verta tikrinti papildomai?

Finansų specialisto CV gali atrodyti nepriekaištingai. Jame matyti darbo patirtis, įmonės, pareigybės, naudotos sistemos ir profesinės kompetencijos, tačiau gyvenimo aprašymas retai parodo, kaip žmogus elgiasi tada, kai reikia pastebėti neatitikimą, prisiimti atsakomybę ar savarankiškai priimti sprendimą. Jis neatskleidžia ir to, kiek sudėtingi buvo kandidato valdyti procesai. Vienodas pareigybės pavadinimas dviejose organizacijose gali reikšti labai skirtingą atsakomybės lygį. Todėl kandidatų palyginimas tik pagal CV lengvai sukuria klaidingą lygybės įspūdį. Atrankos metu reikia patikrinti, kas slypi už formaliai panašios patirties.

CV parodo, kur kandidatas dirbo, bet ne kaip jis dirbo

Vienas svarbiausių atrankos uždavinių yra suprasti kandidato ankstesnės patirties kontekstą. Pavyzdžiui, viena yra atlikti aiškiai apibrėžtą proceso dalį, kita yra savarankiškai valdyti visą funkciją, pastebėti rizikas ir nuspręsti, kada problemą reikia eskaluoti.

Dėl to finansų specialistų atranka neturėtų apsiriboti klausimu, kiek metų žmogus dirbo konkrečioje pozicijoje. Daug informatyviau išsiaiškinti, už ką kandidatas buvo atsakingas asmeniškai, kokius sprendimus priimdavo pats, su kuo derindavo darbą ir kokio pobūdžio klaidų ar neatitikimų turėdavo išvengti.

Tokie klausimai padeda atskirti realiai sukauptą kompetenciją nuo pareigybės pavadinimo, kuris skirtingose įmonėse gali reikšti visai kitokį darbą.

Tikslumas nėra savybė, kurią galima patvirtinti vienu sakiniu

Finansų srityje atidumas ir tikslumas dažnai įrašomi tarp pagrindinių reikalavimų kandidatui. Problema ta, kad beveik kiekvienas žmogus savo CV gali save apibūdinti kaip kruopštų.

Atrankoje daug naudingiau kalbėtis apie konkrečias situacijas. Kaip kandidatas tikrino savo darbą? Kokias kontrolės praktikas taikė? Kaip elgėsi aptikęs neatitikimą? Ką darydavo, kai terminas spaudžia, tačiau pateikti skaičiai kelia abejonių?

Atsakymai leidžia įvertinti ne deklaruojamą savybę, o darbo įprotį. Priklausomai nuo pozicijos, pokalbį galima papildyti praktine užduotimi arba darbo tikslumo ir gebėjimų vertinimu. Tokiu būdu darbdavys gauna daugiau informacijos nei vertindamas vien kandidato gebėjimą gerai pristatyti save interviu metu.

Savarankiškumas skirtingose finansų pozicijose reiškia skirtingus dalykus

Finansų specialistų atranka turi prasidėti nuo klausimo, kokio žmogaus iš tikrųjų reikia konkrečiai organizacijai. Vienur ieškomas specialistas dirbs pagal nusistovėjusius procesus ir aiškią atsakomybių struktūrą. Kitur iš jo bus tikimasi pačiam pastebėti problemas, siūlyti procesų pakeitimus ar parengti informaciją, kuria remiantis priimami verslo sprendimai.

Jei šis skirtumas neišsigryninamas iš anksto, galima pasirinkti patyrusį kandidatą, kuris paprasčiausiai nėra pratęs prie tokio savarankiškumo lygio, kokio reikės naujoje darbovietėje.

Tas pats galioja ir administravimo pareigybėms. Darbuotojas gali turėti daug metų patirties, tačiau visiškai kitokį darbo tempą, atsakomybės ribas ar komunikacijos modelį nei tas, kurio reikia konkrečiai komandai.

Kada papildomas vertinimas suteikia daugiausia informacijos?

Papildomų užduočių ar testų nereikia taikyti mechaniškai kiekvienai pozicijai. Jie prasmingiausi tada, kai padeda atsakyti į konkretų neaiškų klausimą.

Jeigu abejojama dėl kandidato gebėjimo tiksliai dirbti su informacija, galima rinktis tam skirtą užduotį ar vertinimo įrankį. Jei pozicijai svarbus analitinis mąstymas, verta tikrinti būtent šį gebėjimą. Jei žmogus dirbs su jautria informacija, didelę reikšmę gali turėti jo atsakomybės supratimas, darbo stilius ir sprendimų priėmimo būdas.

Svarbiausia, kad papildomas vertinimas nebūtų naudojamas kaip atskiras nuosprendis. Jo rezultatai turėtų papildyti informaciją, surinktą per CV analizę ir struktūruotą pokalbį.

Ką darbdavys turėtų žinoti prieš priimdamas galutinį sprendimą?

Geras kandidatas nėra tiesiog žmogus, kurio gyvenimo aprašyme sutampa daugiausia reikalavimų. Prieš priimant sprendimą naudinga turėti aiškų atsakymą, kokioje aplinkoje jis dirbo, kiek atsakomybės turėjo, kaip kontroliavo savo darbo kokybę ir kiek savarankiškai geba veikti.

Būtent todėl finansų ir administravimo pozicijose atranką verta vertinti kaip informacijos tikrinimo procesą, o ne CV palyginimą. Kuo aiškiau darbdavys žino, ką nori patikrinti, tuo lengviau pasirinkti ir tinkamus vertinimo metodus. Galutinis sprendimas tampa pagrįstas ne bendru kandidato įspūdžiu, o jo patirties, darbo būdo ir konkrečios pozicijos poreikių atitikimu.

Skaitykite