Kiekvieną rudenį internetas užsipildo patarimais, kaip sumažinti šildymo sąskaitas. Problema ta, kad dalis jų – pasenę mitai, kita dalis veikia tik specifinėmis sąlygomis, o kai kurie netgi didina išlaidas. Pažvelkime, ką sako fizika ir praktika, o ne tradicijos ir nuogirdos.
Mitas: šildymą reikia laikyti pastoviai, niekada neišjungiant
Vienas populiariausių patarimų – neleisti temperatūrai namuose nukristi, nes „pakartotinis pašildymas kainuos daugiau.” Tai tiesa tik labai ribotomis sąlygomis – gerai izoliuotuose namuose su didele šilumine inercija. Daugeliu atvejų protingesnis sprendimas – naktinė redukcija dviem trim laipsniais. Moderni sistema su programuojamu termostatu pašildo namus iki ryto greičiau ir pigiau, nei palaiko aukštą temperatūrą visą naktį.
Veikia: termostatinės galvutės ant kiekvieno radiatoriaus
Termostatai nėra naujiena, bet stebėtinai daug namų vis dar turi rankinius ventilius. Termostatinės galvutės leidžia kiekvienam kambariui turėti savo temperatūrą: miegamajame – vėsiau, vonios kambaryje – šilčiau. Tai sumažina bendrą energijos suvartojimą dešimčia penkiolika procentų be jokio komforto praradimo.
Mitas: uždaryti radiatorius nenaudojamuose kambariuose
Visiškai uždaryti radiatorių tuščiame kambaryje atrodo logiškai, bet gali sukelti problemų. Drėgmė nebeišgaruoja, sienos atvėsta, atsiranda pelėsio rizika. Be to, tai keičia hidraulinę sistemos pusiausvyrą – kiti radiatoriai pradeda dirbti per daug arba per mažai. Geriau sumažinti temperatūrą iki minimalios (12–14 laipsnių), bet neišjungti visiškai.
Veikia: katilo priežiūra ir efektyvumo tikrinimas
Senas ar neprižiūrimas katilas gali naudoti iki trisdešimties procentų daugiau dujų nei tas pats modelis po profilaktikos. Užsiteršęs šilumokaitis, neteisingas dujų-oro mišinys, blogai dirbantis cirkuliacinis siurblys – visa tai kainuoja pinigus kiekvieną dieną, bet nematoma ant sąskaitos kaip atskira eilutė.
Tai viena priežasčių, kodėl dujinių katilų remontas neturėtų būti atidėliojamas iki momento, kai įranga visiškai sustoja. Profilaktinis aptarnavimas atsiperka per sutaupytas dujų sąnaudas, dažnai jau per pirmąjį šildymo sezoną.
Investicija, kuri keičia viską: šilumos siurblys
Jei kalbame apie fundamentalų energijos taupymą – ne penkis ar dešimt procentų, o penkiasdešimt ir daugiau – šilumos siurblys yra technologija, kuri tai realiai padaro. Oras-vanduo tipo siurblys iš vieno kilovato elektros pagamina tris keturis kilovatus šilumos. Tai ne reklaminė frazė, o termodinaminis principas.
Žinoma, efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip sistema suprojektuota ir sumontuota. Kompetentingas šilumos siurblių montavimas apima šiluminių nuostolių skaičiavimą, tinkamos galios parinkimą ir sistemos suderinimą su esama šildymo infrastruktūra. Neteisingai sumontuotas siurblys gali naudoti daugiau elektros nei planuota ir neatitikti lūkesčių.
Viena taisyklė, kuri tikrai veikia visada
Sumažinkite temperatūrą vienu laipsniu. Statistiškai tai sutaupo apie šešis procentus šildymo energijos, o skirtumą kūnas adaptuojasi per kelias dienas. Tai paprasčiausias, nereikalaujantis jokių investicijų žingsnis, kuris veikia nepriklausomai nuo sistemos tipo.
