Druskininkai jau seniai ne vien tik SPA ir pušynai. Pastaraisiais metais šis miestas ėmė skambėti ir tarp tų, kurie vertina skonį. Ne tik patiekalų, bet ir visos vakarienės atmosferos. Kur sėdi, ragauji, ir nejučia imi dairytis – gal tai visai ne Lietuva?
Jeigu manai, kad čia tik cepelinai su grietine ar sriuba iš puodelio – teks permąstyt. Štai septynios vietos, kuriose net išrankiausi gomuriai palieka stalo kraštą nuleistą, bet širdį – pakylėtą.
1. Vietos, kur šefo ranka kalba garsiau už meniu
Yra toks restoranas, kur patiekalai neįvardyti „vištiena su padažu“, o vadinami pagal nuotaiką. Šefas čia išleidžia kiekvieną lėkštę kaip paskutinį šedevrą – švelniai, atsakingai, be pagražinimų. Ir kai paragauji keptų burokėlių su citrusiniu sviestu – supranti, kad tai ne šiaip salotos.
2. Kur sriuba virsta patirtimi
Viena šeimos kavinė Druskininkuose turi tokį lęšių sriubos receptą, kad net vaikai prašo dar. Tikras stebuklas šaukšte – ne per sunki, ne per sūri, su aiškiu kvapu, kuris pakelia antakį net senam skeptikui.
3. Desertai, kurie sugriauna dietos planus
Tiramisù, kuris purėja vos palietus šaukštelį. Sūrio pyragas, kurio pagrindas ne sausas, o šiek tiek šiltas. Čia desertai kepami ne tam, kad gražiai atrodytų, o kad žmonės trumpam pamirštų savo savaitės stresą. Ir tai veikia.
4. Kavos vietos, kur lieki ilgiau nei planavai
Kavinių Druskininkuose daug. Bet yra kelios, kur nori likti dar vienam puodeliui. Ne dėl kofeino – dėl to, kaip jautiesi. Vienoje iš jų barista nupiešia paukštį ant pieno putos. Kitoje – leidžia vaikams piešti kreidutėmis ant palangės. O kavos skonis? Būtent toks, kokio tą rytą reikėjo.
5. Terasos, kur vakarienė tampa mažu kino filmu
Vakare, kai saulė leidžiasi virš medžių, viena terasa prie Nemuno pavirsta vieta, kur lėkštė su pasta tampa antraeiliu dalyku. Čia svarbiausia – vaizdas. Pokalbiai. O tada jau ir ta pastos forma – spiralinė ar juostinė – tampa svarbi.
6. Draugiški vaikams, bet ir skanūs suaugusiems
Restoranai, kurie moka priimt vaikus, bet kartu nesumažina savo lygio. Kur vaikas gauna šviežiai keptą žuvį, o ne „vaikišką meniu su pieštuku“. Kur tėvai valgo avieną su granatų glazūra, o vaikas – troškinį, kurį prisimena ir po savaitės.
7. Kur iš tiesų verta sugrįžti
Yra tokia vieta, kur kiekvienas apsilankymas – kaip susitikimas su pažįstamu. Padavėja tave atsimena. Stalas prie lango – tarsi rezervuotas. Meniu keičiasi, bet jausmas lieka. Tokios vietos nepatenka į gidus, bet visada minimos pokalbiuose. Nori sužinoti daugiau apie tokias vietas? Užsuk į Druskininkietis.lt – ten vietiniai dažnai pasidalina, kur tikrai verta valgyti.
Skanus miestas
Druskininkai keičiasi. Dabar tai jau ne tik poilsis kūnui, bet ir džiaugsmas skoniui. O jeigu atvažiuosi čia su mintim „užkąsti“, gali tekt likti trims patiekalams. Ir dar desertui. Ir dar rytinei kavai.
Ir niekas nesiskųs. Nei vaikai. Nei gurmanai. Nei tas, kuris atėjo tik sriubos.