Butui su centralizuotu vandens tiekimu filtrą reikėtų rinktis tik nustačius, kokią konkrečią užduotį jis turės atlikti. Vienam gyventojui gali būti aktualus geriamojo vandens skonis, kitam – vamzdynuose atsirandančios mechaninės dalelės, trečiam – kalkių nuosėdos. Tai skirtingos problemos, todėl vieno „geriausio filtro butui“ nėra.
Svarbi ir pradinė aplinkybė: centralizuotai tiekiamas vanduo jau yra kontroliuojamas. VMVT nurodo, kad Lietuvoje viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybė reguliariai tikrinama, o pati tarnyba prižiūri saugos bei kokybės reikalavimų laikymąsi. Dėl to buto gyventojui nereikėtų automatiškai kopijuoti individualiam gręžiniui skirtos filtravimo schemos.
Vienas filtras virtuvei ar sistema visam butui?
Tai pirmasis praktinis pasirinkimas. CDC buitines sistemas skirsto į veikiančias konkrečiame vartojimo taške ir apdorojančias didžiąją dalį į būstą patenkančio vandens.
Jeigu tikslas – ruošti tik gėrimui ir maistui naudojamą vandenį, sistema gali būti montuojama virtuvėje. Tokiu atveju nėra būtinybės tuo pačiu būdu filtruoti vandens, kuriuo nuleidžiamas tualetas ar plaunamos grindys.
Viso buto sprendimas turi kitą paskirtį. Jis gali būti svarstomas tada, kai problema aktuali visam vandens srautui, tačiau daugiabutyje prieš bet kokius pakeitimus ties bendro vandens įvado dalimis reikia įvertinti ir pastato inžinerines sąlygas.
Ką gali reikšti dažniausi buitiniai požymiai?
| Ką pastebite? | Ką pirmiausia verta išsiaiškinti? |
| Kalkių sluoksnis ant virdulio ir maišytuvų | Vandens kietumą |
| Smulkios dalelės vandenyje | Jų kilmę ir vamzdyno būklę |
| Staiga pasikeitusi spalva | Ar problema laikina, ar susijusi su tiekimu / vidaus vamzdynu |
| Nepatinkantis skonis ar kvapas | Priežastį ir galimus tinkamus filtravimo metodus |
| Noras papildomai ruošti tik geriamąjį vandenį | Sistemą konkrečiam vartojimo taškui |
Lentelė nėra diagnostika. Pavyzdžiui, EPA nurodo, kad kalkių nuosėdos gali būti susijusios su kietumu, o dėmės ant santechnikos gali paskatinti tirti geležį, manganą ar kitus rodiklius. Jei vandens savybės pasikeičia staiga, priežastį pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, o ne maskuoti atsitiktiniu filtru.
Ką pasirinkti geriamajam vandeniui?
Čia pasirinkimas priklauso nuo norimo rezultato. Skirtingos filtravimo technologijos pasižymi nevienodomis savybėmis, todėl jų nereikėtų vertinti kaip paprastų „geresnio“ ir „blogesnio“ filtro pakopų.
Aktyvintos anglies filtravimas gali būti naudojamas tam tikroms vandens savybėms keisti. Atvirkštinis osmosas yra kitokia technologija: CDC nurodo, kad ji gali sumažinti įvairių ištirpusių medžiagų kiekį, tačiau konkrečios sistemos galimybes reikia tikrinti pagal jos paskirtį ir gamintojo deklaruojamus parametrus.
Todėl virtuvei parinktas vandens filtras neturėtų būti vertinamas pagal principą „kuo daugiau pakopų, tuo geriau“. Svarbiau, ar konkreti technologija sprendžia realų poreikį.
O jeigu pagrindinė problema – kalkės?
Tuomet geriamojo vandens filtras po kriaukle ir viso vandens minkštinimas nėra tas pats sprendimas.
Kietumą daugiausia lemia kalcis ir magnis. CDC nurodo, kad šiems mineralams šalinti naudojami vandens minkštintuvai. Jeigu tikslas yra mažinti kalkių nuosėdas ant dušo, maišytuvų ir vandens šildymo įrangos, vien virtuvės čiaupo filtravimas tokio tikslo nepasieks.
Kita vertus, VMVT perspėja, kad labai stiprus geriamojo vandens minkštinimas nėra savaime privalumas, nes minkštinimo procesas gali reikšmingai pakeisti jo mineralinę sudėtį. Tai gera iliustracija, kodėl pirmiausia reikia įvardyti problemą, o tik tada ieškoti įrangos.
Keturi sprendimai, kurių geriau nepriimti automatiškai
Nereikėtų manyti, kad butui būtina tokia pati sistema kaip namui su gręžiniu. Taip pat neverta rinktis atvirkštinio osmoso vien todėl, kad jis atrodo techniškai sudėtingesnis, arba minkštintuvo vien dėl to, kad ant vieno paviršiaus pastebėta nuosėdų. Galiausiai filtro nereikėtų palikti be priežiūros po sumontavimo.
Kiekviena sistema turi eksploatacines dalis ir gamintojo nustatytą priežiūros tvarką. Todėl prieš perkant verta išsiaiškinti, ką reikės keisti, kaip dažnai tai numatyta daryti ir kiek vietos įranga užims.
Butui su centralizuotu vandentiekiu racionaliausias filtras yra ne maksimaliai sudėtinga sistema, o konkrečiam tikslui parinktas sprendimas. Kartais tai gali būti vieno taško geriamojo vandens filtras, kartais – kitas vandens ruošimo būdas, o kai nėra aiškios problemos, papildoma sistema apskritai gali būti nebūtina.
