Yra medaus rūšių, kurios patinka beveik visiems iš karto. Švelnios, lengvos, saldžios. O yra toks medus, kuris pirmą kartą paragavus sustabdo. Priverčia trumpam suraukti kaktą, dar sykį palaižyti šaukštelį ir pagalvoti, kas čia ką tik įvyko. Toks ir yra grikių medus. Jis neturi to ramaus, universalaus saldumo, prie kurio daugelis įpratę. Jis ateina su charakteriu. Stipriu, sodriu, beveik užsispyrusiu.
Būtent dėl to vieni jį įsimyli iš karto, o kiti prie jo prieina po truputį. Bet abiem atvejais dažniausiai nutinka tas pats dalykas – jo nepamiršti sunku. Ir gal čia slypi visa paslaptis. Kai produktas turi aiškų veidą, žmonės pradeda jį vertinti labiau. Ne kaip dar vieną saldų stiklainį spintelėje, o kaip kažką savito.
Stiprus skonis atsiranda ne atsitiktinai
Kai kalbama apie grikių medų, pirmas dalykas, kuris išlenda pokalbyje, visada būna skonis. Jis sodrus, tamsesnis, gilesnis, kartais net su vos jaučiamu aitrumu. Tokia skonio jėga neatsiranda iš niekur. Ji susijusi su pačiu augalu, iš kurio bitės renka nektarą.
Grikiai nėra neutralus, tylus augalas. Jie turi savo kvapą, savo ritmą, savo intensyvumą. Tą labai aiškiai pajunta ir bitės, o vėliau pajunta ir žmogus, atsidaręs stiklainį. Todėl šis medus ir nebando visiems įtikti. Jis tiesiog yra toks, koks yra. Ir tame yra didelė jo stiprybė.
Kartais žmonės ieško švelnaus, lengvai nuspėjamo skonio. Bet kartais norisi visai ko kito. Kažko tikresnio, ryškesnio, paliekančio poskonį. Tada grikių medus ir ateina į sceną visa jėga.
Tamsesnė spalva dažnai pasako daugiau nei atrodo
Žmonės mėgsta spręsti akimis. Tą darome ir su medumi. Kai stiklainyje matai tamsesnį, sodresnį atspalvį, jau iš anksto supranti, kad viduje laukia visai kitokia patirtis nei su šviesiu pavasariniu medumi. Ir dažniausiai nuojauta neapgauna.
Tamsesnės medaus rūšys daugeliui asocijuojasi su gilesniu skoniu, stipresniu aromatu, rimtesniu charakteriu. Su grikių medumi taip ir nutinka. Jo išvaizda jau išduoda, kad čia nebus nei pernelyg švelnu, nei nuobodžiai saldu.
Prieš paragaujant dažnas bitininkas pasakytų tą patį – jeigu mėgsti aiškų skonį, tikėtina, kad šis medus tau patiks. O jeigu ieškai kažko labai lengvo, gali prireikti laiko priprasti. Ir tai visai normalu.
Kodėl jį taip vertina tie, kurie medų pažįsta geriau
Įdomu tai, kad grikių medus dažnai ypač patinka ne tiems, kurie tik pradeda pažintį su medumi, o tiems, kurie jau ragavo daugiau rūšių. Kai žmogus išbando šviesesnius, saldesnius variantus, anksčiau ar vėliau atsiranda smalsumas paragauti ko nors ryškesnio. Čia ir prasideda rimtesnė draugystė.
Tokie žmonės dažniausiai vertina kelis dalykus:
- sodresnį, ilgiau išliekantį skonį
- aiškų, atpažįstamą aromatą
- tamsesnę spalvą, kuri iš karto išsiskiria
- jausmą, kad ragauji ne eilinį, o charakteringą medų
- stipresnį įspūdį, kuris lieka ir po pirmo šaukštelio
Tai nėra medus, kurį lengva pamiršti. Ir būtent dėl to jis sulaukia tiek pagarbos iš tų, kurie bitininkų produkciją renkasi jau ne pirmus metus.
Jis patinka ne visiems, ir kaip tik todėl yra vertingas
Keista, bet labai dažnai didžiausią vertę turi dalykai, kurie nėra „visiems“. Kai produktas turi ryškų veidą, jis susikuria ištikimų gerbėjų ratą. Su grikių medumi taip ir yra. Jis neskirtas tam, kad visiems pasirodytų vienodai malonus. Jis skirtas tam, kad būtų tikras.
Man atrodo, čia ir slypi jo žavesys. Šiuo metu žmonės pavargsta nuo pernelyg nugludintų skonių, nuo visko, kas sukurta taip, kad niekam netrukdytų. O grikių medus net nebando būti patogus. Jis ateina su savo nuotaika, savo kvapu, savo tamsiu tonu. Ir jeigu su juo „susikalbi“, tada jau ilgam.
Vertinamas todėl, kad turi savo stuburą
Galų gale atsakymas gana paprastas. Grikių medus vertinamas todėl, kad jis turi stuburą. Jame nėra blankumo, nėra tuštumo, nėra to jausmo, kad paragavai ir iškart pamiršai. Jis palieka įspūdį. Kartais stiprų iš karto, kartais lėtą, bet labai tikrą.
Todėl jei kada ieškai medaus, kuris būtų ne šiaip saldus, o turėtų veidą, verta duoti šansą būtent jam. Gal pirmas šaukštelis nustebins. Gal antras jau patiks labiau. O gal po savaitės pagausi save galvojant, kad būtent tokio skonio ir norėjosi, tik anksčiau to nežinojai.
