Šiame straipsnyje aprašomi metodai, padedantys įvertinti organizacijos rizikos valdymo sistemos efektyvumą, leidžia suprasti realią organizacijos rizikos valdymo sistemos ir kiekvieno rizikos valdymo proceso taikymo tobulinimo programą. Straipsnyje pabrėžiama, kaip vadovybė turi įsitraukti į šį procesą, kad būtų užtikrinta sėkmė. Atliekant pokyčius, būtina pasiruošti, aptikrinti ir patikrinti svarbius aspektus, išanalizuoti spragas ir jas įvertinti, sudaryti veiksmų planą, paskirstyti atsakomybes ir reguliariai peržiūrėti plano vykdymą.
Įvadas Visų rūšių organizacijos susiduria su vidiniais ir išoriniais veiksniais bei įtakomis, dėl kurių neaišku, kada ir kokiu mastu jos pasieks arba viršys savo tikslus – sako Rizikos valdymo partneriai. Šie tikslai yra didžiausia jos ketinimų ir tikslo išraiška ir paprastai atspindi tiesioginius ir numanomus organizacijos tikslus, vertybes ir imperatyvus arba atitinkamus įgalinančius teisės aktus.Tarptautinis rizikos valdymo standartas ISO 31000:2009 apibrėžia riziką kaip neapibrėžtumo poveikį tikslams. Todėl veiksmingas rizikos valdymas yra būtinas, jei organizacijos nori pasiekti savo tikslus ir patenkinti suinteresuotųjų šalių poreikius.Jau seniai buvo pripažinta, kad gerą valdymą ir veiksmingą valdymą geriausia pasiekti organizacijoje kuriant ir įdiegus nuoseklią rizikos valdymo sistemą, metodiką ir žodyną, kuris būtų naudojamas visų rūšių veiklai. Tai užtikrina, kad: – bus nuoseklus ir pagrįstas sprendimų priėmimas;- didesnė tikimybė, kad besikeičianti veikla bus sėkminga;- organizacija gali užbėgti įvykiams už akių išoriniams pokyčiams, pvz., susijusiems su demografiniais rodikliais, klientų poreikiais ir vyriausybės politika, ir jais pasinaudoti;- visi darbuotojai skatinami susitelkti ir teikti pirmenybę veiksmams, kurie padeda ir pagerina strateginių ir projektų planų bei organizacijos tikslų įgyvendinimą;- organizacija tampa geriau pasirengusi ir apsaugota nuo didelių incidentų bei nuostolių;- stimuliuojami ir tobulinami įvykiai, siekiant nustatyti ir pasinaudoti rinkos galimybėmis;- nustatyta atsakomybė už riziką ir, svarbiausia, už kontrolę ir kontrolės stebėjimą bei užtikrinimą yra aiški ir nekelia abejonių;- laikui bėgant tai lemia ir reikšmingus kultūros pokyčius, nes organizacija kaip darbuotojai užsiims veikla, tiesiogiai susijusia su tikslų ir uždavinių pasiekimu bei sėkmingu projektų užbaigimu. Kas yra sistema ir kaip ji užtikrina veiksmingą rizikos valdymą? Organizacijos gebėjimas efektyviai valdyti riziką priklauso nuo jos ketinimų ir gebėjimo tuos ketinimus įgyvendinti. Šie ketinimai ir gebėjimai vadinami rizikos valdymo sistema ir yra jos valdymo ir valdymo sistemos dalis.Sistemos kokybė yra svarbi, nes veiksmingam rizikos valdymui reikia:- Aiškių lūkesčių iš „viršaus“;- Tinkamų gebėjimų (įgūdžių, išteklių, palaikymo);- tvirtų santykių su suinteresuotosiomis šalimis;- rizikos valdymo praktikos integravimo į kasdienę valdymo komandos veiklą ir atskaitomybę;- įsipareigojamo nuolat mokytis ir tobulėti. Rizikos valdymo sistema neturėtų pakeisti natūralaus žmonių gebėjimo valdyti riziką, veikiau turėtų sustiprinti gerąją patirtį, kad procesas būtų patikimas, išsamus ir nuoseklus – sako Rizikos valdymo partneriai Kad tai įvyktų ir kad būtų pasiekti reikiami pajėgumai, organizacijai reikia: – tinkamų „įrankių“;- nuoseklaus požiūrio į mokymąsi ir bendravimą su žmonėmis, kad jie galėtų kompetentingai ir nuosekliai naudoti šias priemones- tinkamo požiūrio, kuris signalizuoja ir sustiprina teisingą elgesį ir mąstymo būdą. Tipiški sistemos elementai, kaip rizikos valdymo politika, standartai, rekomendacijos, rizikos valdymo planai, mokymai, priežiūra ir reguliari atskaitomybė, atsakomybių pasiskirstymas, veiklos rodikliai, brandos lygio vertinimas, vadovybės įsitraukimas ir palaikymas padeda integruoti rizikos valdymo procesą į kasdieninę veiklą. Bendras požiūris į efektyvumo vertinimą Po daugelio metų praktinės patirties vertinant ir tobulinant rizikos valdymo sistemas organizacijose, Rizikos valdymo partneriai mano, kad sėkmė priklauso tiek nuo būdo, kaip kuriami ir įgyvendinami sistemos pakeitimai, tiek nuo įrankių ir rašytinės medžiagos detalių. Štai kodėl mes primygtinai rekomenduojama savo klientams valdyti pokyčių procesą, kuriame pagrindinės vidinės suinteresuotosios šalys yra kruopščiai įtraukiamos į esamo požiūrio įvertinimą ir planavimą, kaip, kur ir kada bus atlikti patobulinimai.Šio pokyčių valdymo proceso esmė yra vidinių suinteresuotųjų šalių atstovų dalyvavimas supaprastintoje spragų analizėje ir vertinime, kuris vėliau veda į aiškų ir praktišką tobulinimo ir įgyvendinimo planą. Šis veiksmas teikia papildomą naudą, kad proceso dalyviai tampa organizacijos „čempionais“, kurie yra motyvuoti vadovauti įgyvendinimo procesui savo padaliniuose ir funkcijose. Jie taip pat veikia siekdami įtikinti savo viršininkus šio požiūrio pranašumais ir motyvuoti jį priimti bei naudoti. Kad pokyčių valdymas būtų sėkmingas ir efektyvus, reikia:- tikslaus esamos situacijos aprašymo;- pagrindiniai siekiami tikslai, susiję su rizikos valdymo sistema ir procesu, turi būti aiškiai suprantami tiems, kurie remia pokyčius;- sistemos elementų aprašymo, kuriuos reikia patobulinti, sukurti ar pakeisti;- aiškaus įsipareigojimo planui ir jo įgyvendinimui, vyresniajai vadovybei skiriant tinkamus išteklius ir nuolat prižiūrint pažangą. Suinteresuotųjų asmenų įtraukimas leidžia per trumpą laiką pasiekti aukštus rezultatus. Jeigu reikalingos profesionalios konsultacijos keičiant ar tobulinant rizikos valdymo sistemas, raginame kreiptis į Rizikos valdymo partneriai ekspertus.https://www.rizikuvaldymas.lt
