Paradoksas: kai taurieji metalai patenka į antraštes, daugelis susimąsto apie pirkimą. Bet profesionalai tuo metu dažnai jau sėdi ant pozicijų, suformuotų prieš metus ar dvejus.
Ar tai reiškia, kad pavėlavote?
Nebūtinai. Bet reiškia, kad verta pagalvoti kitaip nei minia.
Kontraversiškas požiūris
Populiari išmintis sako: pirk, kai visi bijo, parduok, kai visi godus. Tauriųjų metalų rinkoje ši taisyklė veikia su tam tikra modifikacija – čia „baimė” ir „godumas” turi skirtingas formas.
Kai ekonomika stabili, palūkanos aukštos, akcijų rinkos kyla – niekas nekalba apie auksą. Jis atrodo nuobodus, nemodernus, beveik gėdingas. „Kam laikyti metalą, kai galiu uždirbti 10% akcijose?”
Būtent tada patyrusieji perka.
Kai prasideda krizė, infliacija, karai – auksas tampa antraščių herojumi. Visi apie jį kalba, visi nori. Kainos jau aukštai.
Tai nereiškia, kad pirkti per vėlu. Tai reiškia, kad priežastys pirkti pasikeitė.
Du skirtingi pirkėjai
Yra žmonės, kurie perka auksą kaip prekybinį instrumentą – bando pagauti bangą, uždirbti iš svyravimų, parduoti aukščiau nei pirko. Jiems laiko pasirinkimas kritiškai svarbus.
Ir yra tie, kurie perka kaip draudimą – ne tam, kad uždirbtų, o tam, kad turėtų. Jiems konkreti dienos kaina mažiau svarbi nei pats faktas, kad turtas egzistuoja.
Antriesiems klausimas „ar ne per vėlu” beveik nerelevantiškas. Draudimą perki ne tada, kai jis pigiausias, o tada, kai supranti, kad jo reikia.
Ką ignoruoja dauguma
Diskusijos apie tauriuosius metalus dažniausiai sukasi apie kainą. Kils ar kris? Kiek procentų per metus? Kada pirkti, kada parduoti?
Bet yra aspektų, kurie retai patenka į antraštes.
Prieinamumas krizės metu. 2020 metų kovą, kai rinkos griuvo, fizinio aukso ir sidabro tiesiog nebuvo galima nusipirkti – prekiautojai išparduoti, monetų kalyklos sustabdžiusios darbą. Kas turėjo – turėjo. Kas neturėjo – laukė eilėje.
Skirtumas tarp „popierinio” ir fizinio. ETF fondai, ateities sandoriai, sertifikatai – visa tai seka aukso kainą, bet nėra auksas. Krizės metu šis skirtumas tampa labai realus. Popierius lieka popieriumi.
Mokestiniai niuansai. Investicinis auksas ES neapmokestinamas PVM. Investicinis sidabras – apmokestinamas, nors kai kurie pardavėjai siūlo schemas, leidžiančias optimizuoti. Šie niuansai retai aptariami, bet turi realią įtaką grąžai.
Laiko horizonto klausimas
Žurnalistai mėgsta klausti: „Kur bus aukso kaina po metų?”
Klausimas skamba profesionaliai, bet yra beveik beprasmis. Niekas nežino. Analitikai spėlioja, kartais pataiko, dažniau – ne.
Geresnis klausimas: „Kur bus po dešimties metų?”
Čia istorija duoda daugiau orientyrų. Per pastaruosius penkiasdešimt metų auksas išgyveno kelis didelius ciklus – pakilimus ir nuosmukius. Bet ilgalaikė tendencija vienakryptė: aukštyn.
Kodėl? Todėl, kad valiutos nuvertėja. Visos. Visada. Klausimas tik – kaip greitai.
Auksas neauga. Jis tiesiog išlaiko vertę, kol valiutos ją praranda.
Signalai, kuriuos verta stebėti
Užuot klausę „kada pirkti”, verta stebėti tam tikrus indikatorius.
Centrinių bankų elgesys. Kai jie pradeda masyviai pirkti – kaip pastaraisiais metais – tai signalas. Ne todėl, kad jie visada teisūs, o todėl, kad jie turi informacijos, kurios neturi eilinis investuotojas.
Realios palūkanos. Kai infliacija viršija nominales palūkanas – pinigai banke realiai mažėja. Tokioje aplinkoje turtas, kuris bent išlaiko vertę, tampa patrauklus.
Skolos lygiai. Kai valstybių skolos pasiekia rekordus – o jos pasiekė – atsiranda du keliai: taupymas arba infliacija. Taupymo niekas nerenka. Lieka infliacija.
Geopolitinė temperatūra. Karai, sankcijos, blokados – visa tai kuria aplinką, kurioje fizinis turtas vertinamas labiau nei skaitmeninis.
Kiek ir kaip
Konkretūs skaičiai priklauso nuo asmeninės situacijos. Bet keletas orientyrų:
Tradicinė rekomendacija – 5–15 procentų portfelio. Konservatyvesni patarėjai siūlo mažiau, agresyvesni – daugiau.
Proporcija tarp aukso ir sidabro – individualus pasirinkimas. Auksas stabilesnis, sidabras – didesnis potencialas, bet ir didesnė rizika. Daugelis renkasi abu.
Fizinis ar popierinis – priklauso nuo tikslų. Jei tikslas „draudimas” nuo sisteminių rizikų – fizinis. Jei tikslas spekuliacija ar portfelio balansavimas – gali tikti ir ETF.
Pirkimas dalimis ar vienu kartu – vidurkinimo strategija sumažina riziką, bet reikalauja disciplinos.
Pardavėjo pasirinkimas
Čia klaidų kaina didelė.
Rinka pilna pasiūlymų – nuo patikimų prekiautojų iki abejotinų internetinių parduotuvių. Skirtumas ne visada akivaizdus iš pirmo žvilgsnio.
Keletas kriterijų: įmonės istorija, fizinė buveinė, supirkimo galimybė, aiškūs dokumentai. Jei pardavėjas vengia klausimų arba siūlo „per gerus” pasiūlymus – tai signalas.
Investicinio aukso kaina pas skirtingus pardavėjus gali skirtis keliais procentais. Per didelį kiekį tai tampa reikšminga suma. Verta palyginti, bet dar svarbiau – pasirinkti patikimą partnerį ilgalaikiam bendradarbiavimui.
Psichologinis testas
Prieš perkant verta sau užduoti kelis klausimus.
Ar galiu sau leisti šiuos pinigus „užrakinti” ilgam laikui? Taurieji metalai nėra likvidus turtas trumpalaikėms reikmėms.
Ar nepanikuosiu, jei kaina nukris 20–30 procentų? Tai nutinka. Reguliariai. Kas panikuoja ir parduoda dugne – praranda.
Ar suprantu, kad tai ne „praturtėjimo schema”? Metalai saugo vertę, bet retai daro turtingus greitai.
Jei atsakymai teigiami – galite būti tinkamas šiam turto tipui.
Grįžtant prie pradinio klausimo
Ar per vėlu?
Per vėlu – pagauti praėjusią bangą. Ta banga jau praėjo. Kas pirko 2019-aisiais, kai niekas nekalbėjo – tas pagavo.
Bet banga nėra vienintelė priežastis pirkti.
Jei tikslas – ilgalaikė apsauga, diversifikacija, draudimas nuo scenarijų, kurių nenorime įsivaizduoti – tada klausimas „per vėlu” nėra teisingas klausimas.
Teisingas klausimas: ar man to reikia?
Jei atsakymas taip – laikas visada „dabar”. Su sąlyga, kad suprantate, ką darote ir kodėl.
