Jautiesi pavargęs, pilvas pilnesnis nei įprastai, bet kraujo tyrimai vis dar „normalūs“? Tai nereiškia, kad viskas gerai. Gali būti, kad tavo kepenys jau kurį laiką siunčia signalus, tik tu jų negirdi. Arba – niekas iki šiol nepažiūrėjo į jas iš tikrųjų. Vienas tyrimas, kuris dažnai nustebina net skeptikus, yra echoskopija. Ypač kai ji daroma ne šiaip sau, o tada, kai įtari, kad kažkas ne taip.

Tylios kepenys – dažniausia ignoruojama problema

Kepenys ilgą laiką gali tylėti. Neskauda, nedega, nieko neprimena. Bet tuo pat metu jos gali būti padidėjusios, suriebėjusios arba „piktos“ – kai jose prasideda uždegimas. Žmonės stebisi: „Kaip taip? Juk nieko nejaučiau.“ Ir tik tada, kai padaroma echoskopija Vilniuje ar kitame mieste, pradedama suprasti – problema jau buvo įsibėgėjusi.

Irena (48 m.) prisimena, kad pas gydytoją atėjo tik dėl maudimo dešinėje pusėje. „Maniau, kad tulžis. Bet echoskopija parodė – kepenys riebios, jau yra uždegimo požymių. Dabar atsigręžiau į save – maistą, alkoholį, vaistus. Iki tol nieko net neįtariau.“

Kodėl echoskopija tokia svarbi?

Todėl, kad ji leidžia pamatyti tai, kas nematoma kraujyje. Nė vienas laboratorinis tyrimas neparodo, ar tavo kepenys padidėjusios. Nematys ir ar jose susikaupė riebalai. O būtent tai – dažniausia šiuolaikinė problema. Visi galvoja apie alkoholį, bet riebios kepenys labai dažnai pasitaiko net tarp blaivių žmonių. Priežastys – saldus maistas, per mažas judėjimas, stresas, vaistai.

Tyrimą verta atlikti, kai:

• dažnai jaučiamas nuovargis, be aiškios priežasties
• atsiranda spaudimo pojūtis viršutiniame pilvo dešiniajame šone
• padidėjęs cholesterolio ar kepenų fermentų kiekis
• ilgai vartojami vaistai (nuo skausmo, antidepresantai, hormonai)
• yra antsvoris arba diagnozuotas metabolinis sindromas

Echoskopija trunka apie 10–15 minučių, bet informacijos, kurią galima gauti, – kur kas daugiau. Tik svarbu, kad tyrimą atliktų patyręs specialistas. Nes yra dalykų, kuriuos mato tik tikrai patyrusi akis.

Kaip jaučiasi žmonės po tokio tyrimo?

Skirtingai. Vieni sako, kad buvo šokas – nes nieko neskaudėjo, o kepenys jau buvo pažeistos. Kiti džiaugiasi, kad rado problemą anksti. „Jei ne tas tyrimas, būčiau nuėjusi per toli“, – pasakoja Tomas (39 m.), kuriam echoskopija Vilniuje parodė suriebėjusias kepenis. Jis jau metus sportuoja ir džiaugiasi – per pakartotinį tyrimą kepenys vėl atrodo normaliai.

Kai žinai, ką turi, gali kažką pakeisti. O kai nežinai – gyveni taip, lyg viskas būtų gerai. Ir būtent tai dažnai atveda prie didelių bėdų.

Kada verta užsirašyti?

Jei turi įtarimų – nelauk. Jei esi iš Vilniaus, rasi ne vieną vietą, kur atliekama echoskopija. Vilniuje šie tyrimai siūlomi tiek valstybinėse, tiek privačiose įstaigose. Pastarosios dažnai pasižymi trumpesnėmis eilėmis ir detalesniu vertinimu. Svarbiausia – neuždelsti. Nes kepenys turi vieną ypatybę: jos tyliai kenčia. Ir tik tada, kai jau per vėlu, pasako garsiai.

Nes jei echoskopija gali parodyti daugiau – kodėl nepasitikrinti dabar?