Ką būtina žinoti prieš keičiant akinius į kitą regėjimo korekcijos sprendimą?

Vis daugiau žmonių, nešiojančių akinius, ima svarstyti apie kitus regėjimo korekcijos būdus. Viena populiariausių ir dažniausiai pasirenkamų alternatyvų – kontaktiniai lęšiai. Jie suteikia daugiau laisvės ir yra patogesnis būdas, ypač aktyvų gyvenimo būdą propaguojantiems asmenims. Tačiau prieš nusprendžiant pereiti prie lęšių, svarbu žinoti ne tik pagrindinius skirtumus, bet ir tai, kaip tinkamai tam pasiruošti. Tad išsiaiškinkite, ką būtina žinoti prieš keičiant akinius į lęšius, kokie yra skirtingi lęšių tipai, kaip juos prižiūrėti bei kokios yra dažniausiai daromos klaidos.

Kodėl žmonės nusprendžia atsisakyti akinių?

Sprendimas pakeisti akinius kontaktiniais lęšiais kyla iš noro jaustis patogiau ir laisviau. Nemažai žmonių teigia, kad akiniai riboja jų judėjimą, ypač sportuojant ar aktyviai leidžiant laiką. Bėgimas, dviračių sportas, šokiai ar kitos veiklos tampa sudėtingesnės, kai akiniai nuolat slysta arba kai jie aprasoja nuo temperatūros pokyčių. Kitiems akiniai kelia diskomfortą dėl estetinių priežasčių. O kartais netgi kelia psichologinį diskomfortą – žmonės jaučiasi nepatrauklūs ar mažiau savimi pasitikintys. Be to, esant stipriam lietui ar spaudžiant šaltukui, akiniai gali tapti papildomu rūpesčiu. Todėl vis daugiau žmonių ieško lankstesnių ir patogesnių sprendimų, tarp kurių pirmoje vietoje yra kontaktiniai lęšiai.

Kontaktiniai lęšiai: ką būtina žinoti?

Svarbiausias pirmasis žingsnis – profesionali akių patikra pas optometristą ar oftalmologą. Tik specialistas gali tiksliai nustatyti, ar jūsų akys tinkamos kontaktiniams lęšiams, ir kokio tipo akių lęšiai jums labiausiai tiktų. Renkantis lęšius, būtina atsižvelgti ne tik į dioptrijas, bet ir į ragenos kreivumą, ašarų kiekį, gyvenimo būdą bei galimus polinkius į alergijas ar akių sausumą. Egzistuoja keli lęšių tipai:

Vienadieniai kontaktiniai lęšiai – patogiausias ir higieniškiausias variantas, tinkantis pradedantiesiems ar tiems, kurie nori kuo mažiau papildomo darbo.

Ilgo naudojimo lęšiai – nešiojami 2 savaites arba mėnesį, tačiau reikalauja atsakingos priežiūros, dezinfekcijos ir laikymo specialiame dėkle su lęšių skysčiu.

Specialūs lęšiai – skirti astigmatizmui, progresiniai (presbiopijai koreguoti), spalvoti lęšiai, apsaugantys nuo ekranų skleidžiamos šviesos ir kt.

Pasirinkus tinkamus lęšius, labai svarbu laikytis griežtų higienos taisyklių. Lęšiai tiesiogiai kontaktuoja su akies paviršiumi, todėl bet koks nešvarumas ar netinkamas naudojimas gali sukelti infekcijas. Rankų plovimas prieš dedant ar išimant lęšius, švaraus lęšių skysčio naudojimas bei lęšių dėklo keitimas yra būtinos procedūros nešiojant lęšius.

Kas geriau: akiniai ar lęšiai?

Sprendžiant, kas geriau – akiniai ar lęšiai akims, verta įvertinti abiejų pasirinkimų privalumus bei trūkumus. Be to, nėra vieno visiems tinkamo sprendimo – viskas priklauso nuo individualių poreikių, gyvenimo būdo ir kitų priežasčių. Taigi, palyginkime:

Patogumas. Akiniai gali būti nepatogūs aktyviai judant ar sportuojant – jie slysta, krenta, aprasoja. Tuo tarpu kontaktiniai lęšiai suteikia didesnę judėjimo laisvę, leidžia nevaržomai užsiimti bet kokia veikla. Jie taip pat suteikia platesnį regėjimo lauką nei akiniai.

Priežiūra. Akiniai reikalauja minimalios priežiūros – juos pakanka periodiškai valyti. O akių lęšiai, ypač ilgo nešiojimo, reikalauja griežtos higienos – tinkamo valymo, laikymo ir reguliaraus keitimo. Žinoma, yra vienadieniai lęšiai, tačiau jie brangesni.

Kaina. Akiniai yra vienkartinė investicija, dažniausiai keičiami kas kelerius metus. Lęšiai – nuolat vartojamas produktas, todėl bendros metinės išlaidos gali būti didesnės, ypač jei pasirenkami vienadieniai.

Akių sveikata. Akiniai nesiliečia su akies paviršiumi, todėl kelia mažesnę infekcijų riziką. Lęšiai, priešingai, reikalauja kruopštaus dėvėjimo režimo. Jei nesilaikoma higienos, galima susidurti su tam tikromis akių problemomis.

Dažniausios klaidos pereinant prie lęšių

Netinkamai parinkti lęšiai. Viena dažniausių klaidų – savarankiškas lęšių pasirinkimas pagal dioptrijas be akių gydytojo konsultacijos. Svarbu žinoti, jog jie skiriasi ne tik stiprumu – svarbus ir jų diametras, kreivumas, medžiaga bei deguonies pralaidumas. Netinkami pasirinkti lęšiai gali sukelti diskomfortą, sausumą ar regėjimo pablogėjimą.

Lęšių dėvėjimas ilgiau nei rekomenduojama. Kai kurie žmonės taupydami ar iš įpročio naudoja lęšius ilgiau nei leidžiama. Tai gali pažeisti rageną, sukelti uždegimus ar net rimtus regėjimo sutrikimus. Net jei lęšiai atrodo dar geri, svarbu juos keisti laiku.

Prasta higiena. Nešvarios rankos, senas lęšių skystis ar nereguliariai plaunamas dėklas – tai pagrindinės infekcijų priežastys. Prieš liečiant lęšius, būtina kruopščiai nusiplauti rankas, o skystį lęšių dėkle keisti kasdien, net jei lęšiai nebuvo naudoti.

Miegojimas su lęšiais. Nebent naudojate specialiai tam skirtus arba ilgalaikio dėvėjimo lęšius. Miegas su tam nepritaikytais lęšiais gali būti pavojingas – jis riboja deguonies patekimą į rageną, didina infekcijų ir uždegimų riziką.

Ignoruojami nemalonūs simptomai. Paraudimas, niežulys, sausumas ar smėlio pojūtis akyse neturėtų būti ignoruojami. Tokie simptomai gali rodyti lęšių netoleravimą, alerginę reakciją ar net prasidedančią infekciją. Tokiu atveju svarbu nedelsiant kreiptis į specialistą ir laikinai nutraukti lęšių naudojimą.

Skaitykite