„Būčiau sutaupęs 8 000 eurų, jei būčiau žinojęs anksčiau”: skaitytojų istorijos apie energetinius sertifikatus

Prieš kelias savaites socialiniuose tinkluose paklausėme: kokia jūsų patirtis su energetinio naudingumo sertifikatais? Atsakymų gausa nustebino – tema, kuri atrodo sausa ir biurokratinė, iššaukė dešimtis asmeninių istorijų. Kai kurios džiuginančios, kitos – pamokančios.

Štai kelios iš jų.

„Pardavėjas sakė, kad namas šiltas. Sertifikatas parodė F klasę”

Rasa iš Kauno rajono pasakoja apie 2019 metų pirkinį – namą, kuriame svajojo gyventi su šeima. Pardavėjas buvo iškalbingas: „Namas šiltas, praėjusią žiemą mokėjau vos 150 eurų per mėnesį.” Skambėjo įtikinamai.

„Notarui reikėjo sertifikato, tai pardavėjas jį užsakė. Gavome F klasę. Aš tada nesupratau, ką tai reiškia – pagalvojau, kad svarbu tik tas popierius turėti. Pirmą žiemą supratau. Sausį sąskaita buvo 420 eurų, ir namuose vis tiek šalta.”

Vėliau paaiškėjo, kad pardavėjas tą „šiltą” žiemą gyveno vienas, šildė tik vieną kambarį ir laikė 16 laipsnių temperatūrą. Formaliai – nemelavo. Realiai – nutylėjo viską, kas svarbu.

„Derėjausi 12 000 eurų nuolaidą remdamasis sertifikatu”

Mindaugas iš Vilniaus priemiesčio pasidalino priešinga istorija. Jis žiūrėjo namą, kuris atrodė puikiai, bet paprašė pamatyti energetinį sertifikatą dar prieš rimtesnes derybas.

„Gavau D klasę. Pažiūrėjau rekomendacijas – reikėjo keisti langus, apšiltinti pastogę, modernizuoti šildymo sistemą. Suskaičiavau, kad tai kainuotų apie 15 000 eurų. Atėjau pas pardavėją su skaičiais: jūsų kaina X, bet man realiai kainuos X plius 15 000. Siūlau X minus 12 000.”

Pardavėjas pradžioje atsisakė, bet po mėnesio, kai kitų pirkėjų neatsirado, sutiko. Mindaugas sako, kad sertifikatas „pasimokėjo šimteriopai” – ne tik sutaupė pinigų, bet ir davė aiškų planą, ką remontuoti pirmiausia.

„Nuomuodama butą nežinojau, kad turiu teisę reikalauti”

Indrė iš Klaipėdos trejus metus nuomojosi butą senamiestyje. Žavėjosi aukštomis lubomis ir autentiškomis detalėmis. Nesižavėjo – sąskaitomis už šildymą.

„Kiekvieną žiemą galvodavau – gal čia normalu? Gal visi tiek moka? Kai persikėliau į naujesnį butą ir gavau perpus mažesnes sąskaitas, supratau, kad ne. Draugė pasakė, kad galėjau reikalauti sertifikato dar prieš pasirašant sutartį. Nežinojau.”

Pagal įstatymą, nuomotojas privalo pateikti energetinio naudingumo sertifikatą prieš sudarant ilgalaikę nuomos sutartį. Tokias paslaugas teikia, pavyzdžiui, Sertifikatas123 ir kiti sertifikuoti vertintojai. Tačiau praktikoje daugelis nuomininkų šios teisės nežino arba nedrįsta reikalauti.

„Pardaviau 15 procentų brangiau nei kaimynas su tokiu pat butu”

Tomas iš Šiaulių turi butą daugiabutyje, kuris buvo renovuotas prieš penkerius metus. Kai nusprendė parduoti, kreipėsi dėl naujo sertifikato – senasis buvo iš iki-renovacijos laikų.

„Naujas sertifikatas parodė B klasę vietoj buvusios E. Patalpinau skelbimą su aiškiai nurodytu sertifikatu ir energetine klase. Kaimynas tuo pačiu metu pardavinėjo tokį pat butą, tik be naujo sertifikato – naudojo seną dokumentą su E klase.”

Tomo butas parduotas per tris savaites už kainą, artimą pradinei. Kaimyno butas stovėjo du mėnesius ir galiausiai parduotas su 10 000 eurų nuolaida. „Pirkėjai šiandien žiūri į tuos dalykus. Ypač jaunesni.”

„Atsisakiau pirkti, kai pamačiau sertifikatą”

Gintarė iš Trakų rajono ieškojo nedidelio namo su žemės sklypu. Rado patrauklų variantą – graži vieta, tinkama kaina, pardavėjas draugiškas.

„Paprašiau sertifikato. Pardavėjas sakė, kad jo neturi, bet „gali užsakyti”. Po savaitės gavau – G klasė, žemiausia įmanoma. Skaičiau rekomendacijas: keisti visus langus, apšiltinti sienas, keisti stogą, modernizuoti šildymą. Bendrai – 25 000 eurų investicija į namą, kuris kainavo 45 000.”

Ji atsisakė pirkti. Vėliau sužinojo, kad namas stovėjo dar pusmetį, kol galiausiai parduotas už 35 000 eurų – 10 000 mažiau nei pradinė kaina. „Tas sertifikatas man sutaupė labai daug nervų ir pinigų.”

„Neįsivaizdavau, kad tas popierius gali būti toks naudingas”

Povilas iš Panevėžio paveldėjo senos statybos namą. Planavo renovuoti, bet nežinojo, nuo ko pradėti – viskas atrodė blogai.

„Užsakiau sertifikatą tiesiog todėl, kad reikėjo dokumentų tvarkyti. Bet kai gavau, supratau, kad tai – nemokama konsultacija. Parašyta, kad didžiausias šilumos nuostolis per stogą, antras – per langus, trečias – per sienas. Davė prioritetų eilę.”

Jis pradėjo nuo stogo izoliacijos – santykinai nebrangu, bet didžiausias efektas. Kitą sezoną – langai. „Per dvejus metus pakėliau klasę nuo F iki D, ir sąskaitos sumažėjo trečdaliu. Dar ne idealas, bet progresas akivaizdus.”

Ko galime pasimokyti

Šios istorijos atskleidžia keletą pasikartojančių temų. Pirma – informacija turi realią finansinę vertę. Kas žino daugiau, tas derasi geriau, perka protingiau, parduoda brangiau.

Antra – sertifikatas nėra tik formalumas. Tai įrankis, kuris padeda priimti sprendimus: pirkti ar ne, kiek mokėti, ką renovuoti pirmiausia.

Trečia – daugelis žmonių vis dar nežino savo teisių. Teisė gauti sertifikatą prieš pirkimą ar nuomą įtvirtinta įstatyme, tačiau praktikoje dažnai pamirštama.

Jei turite savo istoriją – pasidalinkite. Kuo daugiau kalbėsime apie šiuos dalykus, tuo mažiau žmonių padarys klaidų, kurių galima išvengti.

Skaitykite