lt
en ru
Pradžia
En Ru

Susitikime su merais nubrėžtos ateities renovacijos kryptys

Š.m. gegužės 17 d. Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) kartu su Aplinkos ministerija šalies savivaldybių merus pakvietė į konferenciją – diskusiją „Savivaldos indėlis įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo programas“.

Pagrindinis susitikimo tikslas – apibendrinti per pastaruosius kelerius metus padarytą savivaldos pažangą daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo srityje, apžvelgti progresą vystant kompleksinės renovacijos projektus bei numatyti prioritetines ateities darbo kryptis.

Sveikinimo žodį renginyje taręs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pabrėžė, jog daugiabučių namų atnaujinimo programa yra prioritetinis projektas tiek nacionaliniu, tiek savivaldos lygmeniu. Pasak ministro, didžiausias indėlis į šiandieninį renovacijos progresą priklauso savivaldai – būtent savivaldybių vadovų ir jų komandos nuoseklaus, sistemingo bei kruopštaus darbo dėka šiandien galime džiaugtis ne tik pasiektais rezultatais daugiabučių atnaujinimo srityje, bet ir padėtais tvirtais pamatais tolimesnei šalies energinio efektyvumo didinimo strategijai.

Kalbėdamas apie renovacijos ateities prioritetus, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Marius Narmontas pabrėžė, jog viena iš prioritetinių krypčių turėtų tapti kvartalinė renovacija.

„Šiandien labai svarbu, tinkamai išnaudojant savivaldybių sukauptą patirtį ir įgytas kompetencijas, pereiti prie kompleksinių energinio efektyvumo didinimo programų įgyvendinimo, t. y. nuo pavienių pastatų atnaujinimo palaipsniui eiti prie kompleksinių energinio efektyvumo didinimo priemonių, atnaujinant šilumos gamybos ir tiekimo sektorių, gatvių apšvietimo tinklus, inžinerinę infrastruktūrą, žaliąsias teritorijas ir kt.,“ – sako M. Narmontas.

BETA direktorius Valius Serbenta, konferencijoje apžvelgęs dabartinę renovacijos situaciją atskirose savivaldybėse, taip pat pabrėžė, jog tol, kol bus atnaujinami pavieniai pastatai, kol renovacijos programos neapims kvartalų ar pastatų grupių, o taip pat nebus tinkamai įvertinamos įtakos šilumos gamybai bei galimas poveikis jai, sumažėjus energijos suvartojimui, sunku tikėtis ženklesnio energinio efektyvumo atskiros savivaldybės, o tuo labiau valstybės mastu.

Antrojoje renginio dalyje vykusioje diskusijoje buvo aptartos kompleksinės renovacijos įgyvendinimo galimybės, akcentuoti galimi finansiniai šaltiniai bei priemonės, nagrinėtos sėkmės istorijos, t.y. atskirose savivaldybėse sėkmingai įgyvendinami kvartalinės renovacijos pavyzdžiai.

Daugiau nuotraukų iš renginio rasite čia.

En Ru